Neringa Jagelavičiūtė knygą „Aš ir mano katė“ dedikuoja „vidiniam vaikui, esančiam kiekviename iš mūsų“.

Pasakojama knygoje (tarp pasakų yra intarpai-apmąstymai, vadinami „Po Mėnuliu“, kuriuose apmąstomos pačios pasakos, filosofuojama, samprotaujama įvairiomis ne tiek ezoterinėmis, kiek labiau gyvenimo išminties temomis) apie drugių šokį, vienaragį, kuris pagavo Mėnulį, vilką, kuris saugo dainuojantį krioklį, liepsnojantį žaltį Karūnešį GiliaŽinį, užburtą paukštį Bevardį, apie tai, kaip reikia mylėti save, norint mylėti kitus, apie lauko gėlelę, apie Tylutėlę ir akmenį Matą. „Dievuje vėl susitiksim“. Ačiū Jam ir katėms, kad padeda daug ką suprasti. Recenzija – M.Peleckio.